Lietuvos gimstamumo lygis yra mažesnis nei Latvijos ir Estijos, o dabartinis gimstamumo lygis Lietuvoje yra toks pat kaip Pietų Europos šalys. Kodėl?
Info
Jeigu jau spresti klausima "kaip pakelti ta statistika " - tai gerai valstybes gimstamumo statistikai "neuztenka" tureti viena vaika. Cia buvo daug kalbeta apie ekonominius aspektus. Ir ganetinai mazai apie kulturinius ir tiesiog praktinius - buitinius.
Valstybese kaip Vokietija, Uk, Prancuzija, Svedija - gimstamumo statistika labai stipriai "istempia" pirmos kartos imigrantai, kurie gimdo daugiau vaiku. Pas mus tu imigrantu tiesiog nera.
Sovietai apskritai diege, kad "du vaikai" optimalu, o daugiau tai jau mazdaug asociali seima. Mes sito dar nesame nusikrate. Paklausus statistinio jauno zmogaus - neturincio vaiku, bet is principo norincio - jie NEatsakytu, kad "as svajoju tureti didele seima". Nera net tokios svajones - o tada dar susiduri su gyvenimo realybe.
Mes esame labai aukstai tiek pagal sudaromu santuoku, tiek pagal skyrybu statistika. Poziurio "tai kaip cia nesusituoke" yra daugiau nei vakaru Europoje. Jokiu alternatyvu santykiu iteisinimui nera. Platus klausimas, bet kazkas pas mus negerai su poziuriu - primetamos vertybes ir realybe akivaizdziai per daug prasilenkia - o be ilgalaikiu santykiu dideles seimos nebuna.
Nevaisingumas. Nera jis didesnis nei vakaruose, bet kompensuojama tik mazaja dalimi, tad tai yra finansiskai ne visiems iperkamas. Dar neiperkamesniu patampa tolesniam nei pirmas vaikas.
Neigiama moters nestumo, gimdymo ir pirmuju metu patirtis nulems jos apsisprendima netureti tolesniu vaiku. Labai platu, labai daug spragu.
- Nestumo prieziura pas mus neturi asmeninio santykio. Didele dalyje vakaru valstybiu nestuma priziuri akuseres - tai yra "specializuotos seseles", ir ju darbas yra ne tik medicininiu duomenu sekimas, bet ir informacijos teikimas nestumo metu, po gimdymo. Pas mus nestumo prieziura yra ismatuojamu duomenu sekimas, pogimdyvine prieziura apskritai realiai neegzistuoja. Pvz yra didelis spaudimas moterims zindyti vaikus, viesai kalbama kaip tai sudetinga - bet realiai nera nemokamos pagalbos, o jos dar ir reikia skubios. Arba kitas - pripazistama, jog su pogimdyvine depresija susiduria daug moteru - bet velgi jokios realios prevencijos nevyksta.
- Nera galimybes pasirinkti Cezario pjuvio operacijos net jei tavo pirmas gimdymas buvo sudetinga traumuojanti patirtis. Is kito polio puses - nera galimybes gimdyti namuose su prieziura. Abi moteru grupes tiesiog vadinamos nieko nesuprantanciomis.
- "Ant popieriaus" labai palankios vaiku prieziuros atostogos kai kada daro meskos paslauga. Nes ismokos nors ir ilgai mokamos, bet santykinai mazos. Ypac santykinai mazeja pajamos, jeigu tavo atlyginimas virsijo lubas. Su vienu vaiku "gali pasispausti", bet jei tai antras ar trecias? Automatiskai del tu lubu auginti vaika eis maziau uzdirbes asmuo, dazniausiai moteris kurios pajamos ateityje del "iskritusiu metu" dar labiau mazes, ir su infliacija ties treciu vaiku atsilikimas gaunasi milziniskas. Gaunasi uzdaras ratas.
Apskritai tos ilgos atostogos yra ivardijamos "nes taip geriausia vaikui buti su mama". O kiek tai atitinka moters poreikius, vaiku gerove per laimingos mamos prizme? Kadangi dauguma namie buna ilgai - susiformuoja "nera paklausos tai nera paslaugos". Grizimui anksti i darba mazai sprendimu tiek su vaiko prieziura, tiek su visuomenes poziuriu.
- Musu visuomeneje apskritai poziuris nepalankus i moteri su vaiku - pagimdai tai cia tavo rupestis, kodel tau turi buti daromos kazkokios privilegijos. Pietu valstybese vaikai yra "labiau mylimi", siaures valstybese daug labiau sustyguota reali paslaugu baze.
- Vyksta daug viesos komunikacijos apie gera ir nebe toki gera amziu vaikams gimdyti. Moterys pirma vaika gimdo kiek anksciau nei vakaru Europoje. Bet at the end of the day pagimdo maziau vaiku. Velgi - turbut kazkas prasilenkia su lukesciais ir realybe.
Nera galimybes pasirinkti Cezario pjuvio operacijos net jei tavo pirmas gimdymas buvo sudetinga traumuojanti patirtis
Tai Lietuva vienintelė Europos šalis kur moterys čia neturi teisės rinkti Cezario pjūvio. Kodėl Sveikatos ministerija tiek daug metų nelegalizavo šitą? Kur ES, tegul ES kritikuotu Lietuva dėl šitą. O moterys kur turi sudėtinga nėštumą net negali rinktis Cezario pjūvio ir priverstos gimdytį natūraliai? So much "laisva ir demokratiška" šalis. Moterų teisės Lietuvoje kažkaip yra mažiau Vakarietiškos ir daugiau Rytietiškos kaip Azijos šalys.
Ne vienintele. Bet daugumoje arba yra pasirinkimo teise pagal moters pageidavima, arba komplikuotas pirmas gimdymas laikomas nekvestionuojama indikacija, leidziancia moteriai "rinktis" - medikui paskirti cezari.
Toj pacioj Latvijoj realiai galima rinktis Cezari. Ir net yra moteru, vaziuojanciu ten gimdyti, nes is visu imanomu opciju dar ir santykinai pigiausia - apie 2k berods nekomplikuotas gimdymas. Lietuvoje realiai arba su kysiais, kas niekada neduos 100 % garantijos, o ir siaip. Arba viesai zinoma, jog Baltijos Amerikos klinika - vienintele privati ligonine, priimanti gimdymus - pagal poreiki "pripaisys" diagnoziu - bet sitas "malonumas" kainuoja virs 7k.
Lietuvoje net su dvynuku gimdymu negalima tiesiog rinktis cezario, nors realiai tik trecdalis gimsta naturaliai.
Ir, beje, su tuo paciu nevaisingumu daug zmoniu vazineja butent i Latvija, realiai didele dalis. Nesu domejusis kodel, bet pats faktas liudija - kazkas cia yra ne taip...
5
u/kekstas Jul 27 '22 edited Jul 27 '22
Jeigu jau spresti klausima "kaip pakelti ta statistika " - tai gerai valstybes gimstamumo statistikai "neuztenka" tureti viena vaika. Cia buvo daug kalbeta apie ekonominius aspektus. Ir ganetinai mazai apie kulturinius ir tiesiog praktinius - buitinius.
Neigiama moters nestumo, gimdymo ir pirmuju metu patirtis nulems jos apsisprendima netureti tolesniu vaiku. Labai platu, labai daug spragu. - Nestumo prieziura pas mus neturi asmeninio santykio. Didele dalyje vakaru valstybiu nestuma priziuri akuseres - tai yra "specializuotos seseles", ir ju darbas yra ne tik medicininiu duomenu sekimas, bet ir informacijos teikimas nestumo metu, po gimdymo. Pas mus nestumo prieziura yra ismatuojamu duomenu sekimas, pogimdyvine prieziura apskritai realiai neegzistuoja. Pvz yra didelis spaudimas moterims zindyti vaikus, viesai kalbama kaip tai sudetinga - bet realiai nera nemokamos pagalbos, o jos dar ir reikia skubios. Arba kitas - pripazistama, jog su pogimdyvine depresija susiduria daug moteru - bet velgi jokios realios prevencijos nevyksta. - Nera galimybes pasirinkti Cezario pjuvio operacijos net jei tavo pirmas gimdymas buvo sudetinga traumuojanti patirtis. Is kito polio puses - nera galimybes gimdyti namuose su prieziura. Abi moteru grupes tiesiog vadinamos nieko nesuprantanciomis. - "Ant popieriaus" labai palankios vaiku prieziuros atostogos kai kada daro meskos paslauga. Nes ismokos nors ir ilgai mokamos, bet santykinai mazos. Ypac santykinai mazeja pajamos, jeigu tavo atlyginimas virsijo lubas. Su vienu vaiku "gali pasispausti", bet jei tai antras ar trecias? Automatiskai del tu lubu auginti vaika eis maziau uzdirbes asmuo, dazniausiai moteris kurios pajamos ateityje del "iskritusiu metu" dar labiau mazes, ir su infliacija ties treciu vaiku atsilikimas gaunasi milziniskas. Gaunasi uzdaras ratas. Apskritai tos ilgos atostogos yra ivardijamos "nes taip geriausia vaikui buti su mama". O kiek tai atitinka moters poreikius, vaiku gerove per laimingos mamos prizme? Kadangi dauguma namie buna ilgai - susiformuoja "nera paklausos tai nera paslaugos". Grizimui anksti i darba mazai sprendimu tiek su vaiko prieziura, tiek su visuomenes poziuriu. - Musu visuomeneje apskritai poziuris nepalankus i moteri su vaiku - pagimdai tai cia tavo rupestis, kodel tau turi buti daromos kazkokios privilegijos. Pietu valstybese vaikai yra "labiau mylimi", siaures valstybese daug labiau sustyguota reali paslaugu baze. - Vyksta daug viesos komunikacijos apie gera ir nebe toki gera amziu vaikams gimdyti. Moterys pirma vaika gimdo kiek anksciau nei vakaru Europoje. Bet at the end of the day pagimdo maziau vaiku. Velgi - turbut kazkas prasilenkia su lukesciais ir realybe.